- spruklys
- 1 spruklỹs sm. (4) 1. Tj įskeltas pagalys kam nors įsprausti: Šuniui kai anspraudė sprùklį uodegon, tai ir išlėkė iš namų Kur. Įspraudė gyvatę sprukliñ ir tempia Kkl. Jam reikia kaip katei sprùklio, tai nevaikščios pakiemiais Ssk. 2. Tr pagaliukas kam suveržti, brūzgulis. 3. Šš, Žmt žr. sprunklis 1. 4. NdŽ spraudyklė, mėtyklė: Ant keselio sėdėdamas, stirną sprukliu pavytojęs, strapt ant kojų stojau TS1903,1b.
Dictionary of the Lithuanian Language.